6.6. Impulsiniai diodai
Impulsiniai diodai naudojami impulsinės technikos įtaisuose.
Impulso frontai išlieka statūs, jeigu grandinės
praleidžiamųjų dažnių juosta plati. Taigi impulsiniai
diodai turi būti aukštadažniai.
Kad išsiaiškintume puslaidininkinio diodo impulsinės
veiksenos ypatumus, panagrinėkime diodu tekančią srovę,
kai, veikus tiesioginei įtampai, staiga pakeičiamas įtampos
poliškumas (6.12 pav., a).
Sakykime, kad priemaišų koncentracija diodo n srityje –
emiteryje – daug kartų didesnė už priemaišų
koncentraciją p srityje – bazėje. Tada, veikiant tiesioginei
įtampai, vyksta elektronų difuzija per pn
sandūrą ir jų injekcija į bazę. Tekant tiesioginei
srovei, pn sandūroje ir diodo bazėje
yra daug nepusiausvirųjų skylių ir
elektronų (6.13 pav.).
Todėl laiko momentu staiga pasikeitus
įtampos poliškumui, per sandūrą teka stipri atgalinė
srovė (6.12 pav., b). Šios srovės stiprį
riboja tik diodo bazės ir grandinės, kurioje diodas įjungtas,
varžos. Tekant stipriai atgalinei srovei, elektronai, kaip šalutiniai
krūvininkai, ekstrahuojami (ištraukiami, išsiurbiami) iš
bazės, ir pn sandūra plečiasi.
Tuo pat metu, žinoma, vyksta ir rekombinacija. Dėl šių
reiškinių nepusiausvirųjų
krūvininkų mažėja, ir, praėjus tam tikram laikui , diodo atgalinė srovė pradeda silpnėti (6.12
pav., b).
Prabėgus laikui , nepusiausvirųjų
krūvininkų koncentracija pn
sandūros aplinkoje sumažėja ir atsikuria didelė diodo
atgalinė varža. Iš aptarimo aišku, kad diodas gali atlikti
ventilio funkcijas tik tuomet, kai atgalinės įtampos impulso
trukmė daug ilgesnė už laiko tarpą , per kurį atsikuria sandūros atgalinė
varža.
Siekiant pagreitinti atgalinės varžos atsistatymą ir
padidinti impulsinių diodų veikimo spartą, reikia mažinti pn sandūros difuzinę talpą. Tai
galima padaryti mažinant krūvininkų gyvavimo trukmę ir
šalutinių krūvininkų bazėje sukurtą
krūvį.
Siekiant sumažinti krūvininkų gyvavimo trukmę,
puslaidininkis legiruojamas specialiomis priemaišomis, dažniausiai
auksu. Aukso atomai įsiterpia tarp puslaidininkio kristalinės
gardelės mazgų. Dėl susidariusių gardelės defektų
sumažėja krūvininkų laisvasis kelias ir gyvavimo
trukmė.
Šalutinių krūvininkų ekstrakcijos trukmę
pavyksta sumažinti pn darinių
gamyboje taikant difuzinę bei epitaksinę-difuzinę technologijas.
Difuzinio diodo bazėje dėl netolygaus priemaišų
pasiskirstymo susikuria elektrinis laukas, stabdantis šalutinių
krūvininkų difuziją. Tada šalutiniai krūvininkai
kaupiasi prie pn sandūros. Pradėjus
veikti atgalinei įtampai, jie greičiau ekstrahuojami. Epitaksijos ir
difuzijos būdu sudarytuose n+n–p
dariniuose silpnai legiruotas bazės sluoksnis yra plonas. Tekant difuzinei
srovei, krūvininkai šį sluoksnį greitai įveikia ir n+
srityje greitai rekombinuoja. Kai prie pn
sandūros nepusiausvirasis krūvis
mažesnis, jis greičiau ekstrahuojamas.
Didele veikimo sparta pasižymi Šotkio
diodai. Kaip jau žinome, jiems būdinga labai vertinga savybė:
tekant tiesioginei srovei, įveikę metalo-puslaidininkio
sandūrą puslaidininkio elektronai patenka į metalą, taigi
nėra šalutinių krūvininkų injekcijos ir kaupimo.
Impulsinių diodų veikimo sparta priklauso ir nuo
barjerinės talpos. Todėl pageidautina, kad impulsinio diodo pn sandūros plotas būtų mažas.
Impulsiniams diodams keliamus reikalavimus geriausiai tenkina
taškiniai, mikrolydytiniai diodai, difuziniai mezadiodai, epitaksiniai-difuziniai planarieji
diodai, Šotkio mezadiodai.
Kadangi dėl stabdančio elektrinio lauko difuziniuose dioduose
šalutiniai krūvininkai kaupiasi ploname bazės sluoksnyje,
pasibaigus šalutinių krūvininkų ekstrakcijai, atgalinė
srovė staiga silpnėja. Ši difuzinių diodų savybė
panaudojama formuoti impulsams su labai trumpais frontais. Tam tikslui skirti
diodai vadinami krūvio kaupimo diodais. Krūvio kaupimo
diodų pn dariniai formuojami taikant
difuzinę, epitaksinę-difuzinę bei planariąsias
technologijas.